Šiame straipsnyje pristatomam tyrimui aktualūs ir dvikalbių bei daugiakalbių vaikų produkuojamos lietuvių kalbos tyrimai, kuriuos galima priskirti vienai iš dviejų krypčių Empiriniai vartosenos duomenys, paremti 311 tūkst (1) lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų vaikų produkuojama lietuvių kalba ir (2) lietuvių kalbos vartojimas emigracijoje.
Maddie Olson / maddiebiertempfel / maddieolson Nude Leaks Photo #2 - Fapezy
Nauji pamąstymai apie senus dalykus
Ar kinta žodžio kaimietis konotacija?
Pradžioje lietuvių tarmėtyra išgyvena metodologijos kaitą iš statiškųjų objektyviųjų metodų į dinamiškųjų ų įvairo mo kriterijų Empiriniai duomenys tyrimui imti iš modernių, fonologinių „tarmių gramatikų“ Šiame straipsnyje neapimta visa lietuvių kalbos diasistema, analizuojama tik jos aukštaitiškoji dalis. Šiame tyrime siekta nustatyti, kokias nuostatas studentai reiškia bendrinės lietuvių kalbos bei lietuvių kalbos norminimo atžvilgiu, ar jų nuostatos sutampa su viešojoje erdvėje išsakomomis nuostatomis
Tyrime kiekybinės apklausos būdu apklausti 125 studentai. Šių dienų lietuvių ir latvių kalbų prozodijos tyrėjų (kurių nemažą dalį sudaro girdenio mokiniai), galima sakyti, iš esmės yra sekama minėtųjų dviejų mokslininkų suformuotomis teorinėmis ir metodologinėmis nuostatomis. Toliau straipsnyje verifikuojamas istorinių regionų, onomastikos faktų ir lietuvių kalbos dialektų ypatybių vaidmuo identifikuojant mažąsias baltų kalbas. Šio straipsnio svarbiausias tikslas mokslinei diskusijai pasiūlyti kalbinio elgesio tyrimo ir tarmiškumo matavimo modelį.
Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kokia yra lietuvių kalbos skiemens dėmenų hierarchija ir kaip interpretuotini skiemenys pagal svorį